Teritorija
Kanarų salų archipelagą sudaro 7 salos (Tenerifė, Gran Kanarija, Fuerteventura, Lansarotė, La Gomera, La Palma, El Hieras). Archipelago cente Tenerifė - didžiausia iš septynių salų Kanarų salyne. Salos plotas - 2034 kv. km., trikampio formos, kuriuo centre stūkso Teidės viršūkalnė - aukščiausias Ispanijos taškas (3718 m. virš jūros lygio).
Gran Kanarija – trečia pagal dydį sala po Tenerifės ir Fuerteventuros, jos dydis – 1532 kv. km. Gran Kanarijos sala – tai lyg didžiulis kalnas, savo forma primenantis kūgį su daugybe užgesusių kraterių ir gilių skardžių, nuo pat viršūnės besileidžiančių tiesiai į vandenyną. Tokį įspūdį apvalios formos salai suteikia jos geografiniame centre esanti 2000 m aukščio Pico de Las Nieves viršukalnė.
Gyventojai
Kanaruose iš viso: apie 1 mln. 995 tūkst. Gyventojų. Labiausiai apgyvendintos yra Tenerifės ir Gran Kanarijos salos.
• Tenerifė - apie 887 tūkstančiai gyventojų
• Gran Kanarija - 830 tūkst.
• Lanzarotė (kartu su La Gracioza) - 139,5 tūkst.
• Fuerteventura - 101 tūkst.
• La Palma - 86,5 tūkst.
• La Gomera - 22,5 tūkst.
• El Hieras - 10,7 tūkst. gyventojų
Sostinė
Gran Kanarijos - La Palma. Tenerifės – Santa Krusas.
Geografija
Kanarų salas sudaro septynios didelės salos ir pustuzinis nedidelių salelių. Nors salos priklauso Europai (Ispanijos kolonija nuo XIV-XV a.), tačiau jos yra daug arčiau Afrikos krantų – į vakarus apie 100 km nuo Maroko.
Klimatas
Kanarų saloms neįprastas lengvai nuožulnus reljefas su plačiomis lygumomis, o taip pat Afrikos žemyno kaimynystė, lėmė sausoką salos klimatą. Kanarų salos skaitosi vienos populiariausių kurortų pasaulyje. Archipelago salos unikalios savo klimatu ir geografine padėtimi, jų flora ir fauna neįprastai gausi. Pasato dėka, orai salose visada palankūs ir idealiai tinka poilsiui kaip vasarą taip ir žiemą.
Valdymas
Prezidentas: Paulino Rivero
Kalba
Valstybinė kalba - ispanų. Tačiau salų gyventojai turi „kanarietišką šneką“ (habla canaria) - tai kiek pakitusi ispanų kalba. Tačiau į atskirą dialektą šios kalbos kalbininkai nėra linkę išskirti.
Religija
Dauguma saliečių yra Romos katalikai, pakankamai didelė hinduistų bendruomenė.
Laikas
Nuo Lietuvos skiriasi 1 val. Pagal Grinvičą +1val.
Elektra
Naudojama 220 voltų, 50 Hz dažnio įtampa.
Ryšio priemonės (internetas, telefonas, paštas)
mobilieji telefonai, fiksuotas ryšys, internetas.
Pinigai
Piniginis vienetas – euras.
Sveikata
Staigiai susirgus arba įvykus nelaimingam atsitikimui, reikia kreiptis į gydytoją arba išsikviesti jį per viešbučio administratorių (gydytojo iškvietimas kainuoja apie 50 EUR, kuriuos pacientas sumoka pats). Už medicinos paslaugas reikia reikalauti tokių dokumentų: gydytojo pažymos, kurioje nurodyta diagnozė, gydymo išlaidų sąskaitos, patvirtintos gydytojo parašu ir antspaudu, vaistų recepto ir vaistų apmokėjimo kvito. Sumokėti pinigai bus grąžinti laiku pateikus draudimo kompanijai prašymą, pasą, draudimo polisą ir gydymo sąskaitas. Už gydymą ligoninėje, transportą, greitosios pagalbos paslaugas bus sumokėta, jei būsite apsidraudęs ir laiku kreipsitės į draudimo bendrovės atstovą (adresai būna nurodyti polise), kuris įgaliotas pasirūpinti gydymu ir atsiskaityti už jį. Reikia atidžiai skaityti visą informaciją, pateiktą polise.
Nacionalinės šventės
- sausio 1 - Naujieji metai,
- kovo 19 - Šv. Iosifo diena,
- gegužės 1 - Darbo diena,
- spalio 12 - Amerikos atradimo diena, Kolumbo diena,
- lapkričio 1 - Visų Šventųjų diena,
- gruodžio 6 - Konstitucijos diena,
- gruodžio 25 - Kalėdos.
Transportas
Į Kanarų salas galima patekti lėktuvu arba keltu. Į mažasias salas keleiviai gabenami daugiausiai iš Tenerifės. La gomerą lengviausia pasiekti keltu ir greitaeigiais laivais arba lėktuvu iš Gran Kanarijos ir Tenerifės. Iš Tenerifės šiaurinio oro uosto vyksta reguliarūs skrydžiai į La Palmos ir El Hierro oro uostus. Norint pasižvalgyti po salas reikalingas automobilis. Keliai Kanarų salose yra gerinami, tačiau kalnuose reikėtų laikytis itin didelio atsargumo.
Maistas ir gėrimai
Kanarų salų virtuvėje nadojami egzotiški vaisiai ir neįprastos vietiniuose vandenyse sužvejojamos žuvys, todėl ji labai skiriasi nuo Pirėnų pusiasalio virtuvės. Pagal salose gyvenusių čiabuvių guančių kulinarijos tradicijas naudojami tokie maisto produktai kaip gofio (kukurūzų miltai). Kanarų salų valgiams įtakos turėjo ispaniškoji, portugališkoji ir šiaurės Afrikos virtuvė. Čia naudojama gausybė jūros gėrybių nežinomų žemyninėje Ispanijos dalyje.
Tradicijos ir papročiai
Žmonės čia apsigyveno nuo akmens amžiaus laikų. Guančai buvo tikrieji Kanarų salų gyventojai. Šie baltaveidžiai aukšti žmonės istorikams yra paslaptis, juk Platonas panašiai apibūdino legendinės Atlantidos gyventojus. Guančai paliko savo pėdsakus visoje saloje. Iki šiol kai kurie vietiniai gyventojai gyvena būstuose, įrengtuose kalnų uolose. Kai kurie Kanarų salų gyventojai tęsia gana primityvaus gyvenimo tradicijas – augina gyvulius, verčiasi namudiniu ūkiu. Čia, net atvykus trumpam, galima atsipalaiduoti ir pasijusti tarsi akmens amžiuje ar animacinių herojų "Flinstounų" eroje.
Rekomendacijos
Vietiniams patinka, kai esi pokalbio iniciatorius, tuomet bendrauti sekasi sklandžiau, pietiečiai dažnai nepunktualūs, neorganizuoti, tą darbą, kurį lietuvis atliktų per 1 valandą, pietiečiai daro 3 valandas, didelis pliusas, kad čia į viską žiūrima daug optimistiškiau nei Lietuvoje, neslegia aplinkos ir žmonių pilkuma, todėl pasijunti tarsi ramybės oazėje – kur viskas visada yra gerai. Svarbiausia imtis atsargumo keliuose o ypač siauruose kalnų keliukuose, kuriuose sunkiai prasilenkia dvi mašinos. Taip pat įspėjimas - negerkite vandens iš čiaupo!
Kanarų salos:
Tenerifė
Tenerifė yra ideali vieta mėgstantiems golfą. Švelnus Tenerifės klimatas, kai žiemą ir vasarą vidutinė temperatūra neviršija 23–25 laipsnių, pritraukia iš viso pasaulio šio sporto profesionalus ir mėgėjus. Saloje yra 8 puikiai paruošti golfo aikštynai. Kiekvienas iš jų savitas, įrengtas vis kitokiame kraštovaizdyje. Tenerifės golfo aikštynams ypatingo žavesio suteikia salos vulkaninės kilmės kraštovaizdis, kuris sudaro nuostabų kontrastą žaluma padengtoms golfo aikštelėms. Golfo aikštelių rasite ir pietinėje, ir šiaurinėje salos dalyje, o daugelis aukščiausios kategorijos viešbučių siūlo visas paslaugas, būtinas golfo žaidėjams. Kiekvienas metais Tenerifėje yra rengiami svarbūs tarptautinio lygio turnyrai.
Vienas iš populiariausių užsiėmimų Kanarų salose – burlenčių sportas, čia vadinamas funboard. Pačios geriausios sąlygos burlentininkams sukurtos Tenerifės pietuose, El Medanomiestelyje, kuris įsikūręs 10–15 min. kelio nuo oro uosto. Čia yra ir burlenčių sporto mokykla. Į tą nedidelį žvejų kaimelį suvažiuoja burlenčių entuziastai iš visos Europos. Burlentininkai praleidžia savo laisvalaikį dviejose įlankose. Stiprūs šiaurės rytų vėjai šiaurinėje įlankoje žavi profesionalius burlentininkus, o pietinė įlanka tinkamesnė vidutinio lygio entuziastams.
Lankomiausia vieta Tenerifėje – Loro parkas (įkurtas 1972 m.), įsikūręs salos šiaurėje, Puerto de la Kruso kurorte (tai seniausias salos kurortas). Parką aplanko beveik visi į Tenerifės salą atvykstantys turistai. Loro parkas dar vadinamas papūgų parku, nes čia šių spalvingų paukščių gyvena daugiau kaip 340 rūšių, iš viso – daugiau nei 3500 papūgų. Tai didžiausia pasaulyje papūgų kolekcija. Jomis grožėsitės ne tik voljeruose, bet ir sau virš galvų – parke nuolat rengiami papūgų šou. Šie dresuoti paukščiai skaito, skaičiuoja bei išdarinėja įdomiausius triukus. Ypatingo dėmesio sulaukia parke įkurtas milžiniškas ryklių akvariumas. Jo dugnu vingiuoja 18 metrų stiklinis tunelis lankytojams, tad rykliai plaukioja žmonėms virš galvų ar visai šalia už stiklinių sienų. Parke įkurtas ir didžiausias pasaulyje pingvinariumas. O didžiausiame pasaulyje delfinariume (1 200 000 litrų talpos) vyksta
dresuotų delfinų ir jūrų liūtų pasirodymai. Milžiniškame akvariume surinkta apie 15000 jūros gyvūnų iš viso pasaulio bei apie 40 rūšių koralų. Tarp vešlios tropinės augmenijos puikiai jaučiasi ir šešios gorilos. Jos prieš keletą metų čia buvo atvežtos iš įvairių Europos zooparkų kaip ten nepritapusios ir negalinčios išsikovoti lyderių pozicijų. Loro parke, nors dar ir neišsiaiškinusios, kurios iš jų yra lyderės, gorilos sutaria puikiai. Čia gausu egzotiškų augalų: kaktusų, palmių. Tropikų augmenijos pavėsyje prie vandens snaudžia krokodilai, žuvis medžioja pelikanai, po medžius karstosi šimpanzės. 135 000 kv.m ploto parke turėsite ką veikti ištisą dieną. Jei jau atvykote į salos šiaurėje esantį Loro parką, verta pakeliui Ikoy de los Vinoso miestelyje aplankyti ir parką, kuriame auga apie 3000 metų turintys drakono medžiai (milžiniški kambariuose auginamų dracenų giminaičiai). Oranžerijoje pasigrožėsite čia gyvenančiais nuostabiais drugeliais, plevenančiais jums virš galvų.
Tenerifė - sala, turinti savo skonį.
Tenerifės gyventojų tradicijas galima pastebėti ne tik istoriniame pavelde, architektūroje ir šventėse. Vietinė virtuvė, menkai žinoma pirmą kartą čia patekusiam keliautojui, - dar vienas ryškus salos kultūros bruožas. Kulinarija čia ne kartą nustebins pateikdama staigmeną tiems, kurie atostogų metu nuspręs atsisakyti įprastos dietos arba atsispirs tarptautinių restoranų valgiaraščiams. Virtuvė Tenerifėje suintriguos savo paprastumu ir sužavės kulinarine išmintimi bei natūralių skonių įvairove. Kanarų kulinarijos paslaptis glūdi salos klimato ypatybėse – čia daug zonų su skirtingu mikroklimatu, o gyventojai sugeba išmintingai naudotis vietiniais produktais.
Žuvies patiekalai
Prie Kanarų salų sužvejojama žuvis užburia gurmanišku skoniu, kuris nė kiek nenusileidžia Kantabrijos pakrantės produktams. Kanarų virtuvės meistrai dažniausiai žuvį išverda ir pagardina alyvų aliejumi, actu bei aštriaisiais pipirais arba patiekia su mocho padažu. Mocho paruošimo būdai skirtingose salose gali skirtis, tačiau šis padažas privalo puikuotis ant kiekvieno save gerbiančio kanadiečio stalo. Labiausiai paplitęs „aštriuoju mocho“ (ispan. mojo picon) vadinamas padažas yra raudonos spalvos, tačiau jei virėjas jį pagardins kalendra, Mojo nusidažys žaliai ir virs žaliuoju mojo. Įdomiausia ir salos gyventojų labiausiai vertinama žuvis – tai papūgžuvė (ispan. La vieja)., iš kitų išsiskirianti itin švelnia balta mėsa. Rekomenduojame paragauti ir pagros (isp. el bocinegro), jūrinių karosų (isp. La sama) arba salpų (isp. la salema). Kanarų salyno vandenyse veisiasi gausybė skumbrinių žuvų. Dėl puikaus skonio šios žuvys plačiai naudojamos virtuvėje ir patiekiamos keptos, pamarinuotos ir iškeptos ant grotelių. Iš žuvies patiekalų valgiaraščio niekad nesitraukia skumbrijos (isp. la caballa), sardinės (isp. la sardina) ir paprastosios stauridės (isp. La chicharro). Dėl pastarosios sostinės gyventojus, o vėliau – ir visus kitus salos gyventojus atvykėliai ėmė vadinti „chichareros“ - isp. „stauridininkais“. Kita jūros gėrybė, kurios vertėtų paragauti – morena. Populiariausia - apvoliota miltuose ir keptuvėje apkepta morena su traškančia plutele. Tai vienas labiausiai pamėgtų Romos imperatorių delikatesų, dėl nesuprantamų priežasčių visai pamirštas vietinių virėjų. Patekus į vėsesnę ir drėgnesnę salos pusę nėra nieko nuostabiau kaip paragauti karštos žuvienės, kurią čia gamina iš gruperio arba gėlavandenio ešerio. Prie jo patiekiama apkeptos kukurūzų miltų piurė (gofio) ir sultinio.
Mėsos patiekalai
Kanarų salyne iš mėsos patiekalų vertėtų išskirti vadinamąją „šventinę mėsą“ – marinuotus kiaulienos gabaliukus. Šis tradiciškai ruošiamas patiekalas parduodamas baruose ir kioskuose nacionalinių švenčių metu, per muges ir metines šventes, dėl to ir kilo toks pavadinimas.
Prie avienos, triušienos su salmorocho padažu, taip pat ir daugumos žuvies patiekalų valgomos „susiraukšlėjusios“ bulvytės. Tai druskingame vandenyje virtos bulvės su lupenomis. Dėl druskos ir neįprasto paruošimo būdo šios kanarietiškos bulvės išsaugo savo specifinį skonį ir išsiskiria iš kitų šalių bulvių. Vietinės rūšys skiriasi savo dydžiu, spalva ir sudėtimi. Labiausiai vertinamos juodosios bulvės – nedidelės, labai tamsios iš išorės, gelsvos viduje, minkšto ir švelnaus skonio.
Desertai
Didžiulė Kanarų salų desertų įvairovė paaiškinama tuo, kad desertai – tai neatskiriama gerų pietų dalis. Plakti kiaušiniai su cukrumi, migdolinis džemas, kaitintas pienas – tai tik keletas populiariausių. Idealus papildymas daugeliui šių desertų – šaukštas palmių medaus. Šis saldus produktas gaminamas verdant daržovių sultis, renkamas iš sunkiai prieinamos Kanarų palmės viršūnės La Gomeros saloje.
Sūriai
Minkštas ožkos sūris Tenerifėje tiekiamas ant stalo dar prieš kitus patiekalus. Šiandien sūriai Kanarų salose pamažu atgauna prarastąsias pozicijas, už tai paskutinėse pieno produktų parodose jiems atiteko nemažai prizų. Anksčiau sūriai Tenerifėje buvo gaminami iš skirtingomis proporcijomis sumaišyto karvės, ožkos ir avies pieno. Nūdien siūriai gaminami ir iš natūralaus ožkos pieno, į kurį įmaišoma šiek tiek avies pieno, kad dėl jo riebumo skonis taptų sodresnis. Karvės pieno į tokį sūrį maišoma retai.
Neskaitant pagaminamo nedidelio kietų ir vytintų sūrių kiekio, kanarietiški sūriai dažniausiai vartojami švieži. Būtent tuomet galima įvertinti tikrąjį sūrio skonį, o jis labai skiriasi nuo kitur Europoje gaminamų ožkos pieno sūrių.
Gofio miltai
Kanarietiškas gofio gaminamas iš įvairių grūdų, kurie kepinami ir grūdami, kol virsta miltais. Tenerifėje gofio dažniausiai grūdamas iš kviečių, retai – iš kukurūzų, o rečiausiai – iš turkiškų žirnių. Taip pat mėgstamas gofio iš kviečių ir kukurūzų mišinio. Dar iki Kanarų salų kolonizacijos šis produktas užėmė svarbią vietą guančių virtuvėje, kurie gamino jį akmeninių malūnų pagalba. Šiandien gofio Kanaruose valgomas su įvairiais patiekalais, o neseniai imtas naudoti ir kai kurių desertų bei ledų gamyboje. Gofio miltai buvo nepakeičiamas produktas alkio metu. Emigruojantys kanariečiai jį net išvežė į Amerikos žemyną. 1990 metais kanarietiško gofio gamintojų asociacija pasistengė, kad šis vertingas produktas būtų pavadintas „kanadietišku gofio“.
Gran Kanarija
Sala kartais pavadinama „didžiuliu teminiu parku“.
Salos buities ir amatų tradicijos Ingenio miestelyje, vaismedžių sodų supama Teldė, gražiausias Gran Kanarijos miestelis - Teroras, garsėjantis įspūdinga architektūra ir Mergelės Marijos Pušies bažnyčia, panoraminis Bandamos kraterio vaizdas nuo aukščiausio salos taško, bei salos simbolis - Roque Nublo, „rūko uolos“ viršukalnė, nuo kurios atsiveria kaimyninė Tenerifės sala bei panoraminiai apylinkių vaizdai.Nedideliame salos plote telpa smėlio paplūdimiai ir dykumą primenančios kopos, tropiniai miškai ir pušynai, lygumos, kanjonai ir kalnai. Per patį vidurį Gran Kanariją perpus dalija El Cumbre kalnų grandinė, sulaikanti iš vienos pusės Sacharos vėjus, iš kitos – lietaus debesis. Žiemą oro temperatūra nenusileidžia žemiau 20 °C, vasarą retai viršija 30 °C. Vandens temperatūra svyruoja tarp 18 °C žiemą ir 22 °C vasarą.Vietiniai teigia, kad dėl palankaus vėjo Gran Kanarijoje buriuoti galima kasdien. 43 proc. salos teritorijos paskelbtos saugomomis gamtinėmis zonomis, čia įkurti net 8 draustiniai. Verta kovo mėnesį saloje pamatyti ir migdolų žydėjimo metą - kalnuose migdolai apaugę beveik visus šlaitus, tad žydint atrodo tarsi jie būtų padengti sniegu.
Gran Kanarijos karnavalas.
Vasario mėn. kelias savaites Gran Kanarija virsta spalvingu karnavalu. Tai nesibaigianti šventė, kuri buvo įtraukta į Gineso rekordų knygą kaip ilgiausiai besitęsiantis karnavalas pasaulyje. Savo renginių gausa ir kostiumų įvairove jis gali lygiuotis su garsiuoju Rio de Janeiro karnavalu. Kadangi kiekvieno miesto savivaldybė sudaro savą šventės renginių programą, šalies svečiams duodama dar daugiau laisvės ir galimybių per keletą dienų susipažinti su skirtingomis karnavalų rengimo tradicijomis: nuo verdančio sostinės šventės sūkurio iki saikingų provincijos miestelio linksmybių. Didžiausią populiarumą turi sostinės Las Palmas vykstantys karnavaliniai paradai bei konkursai. Čia per šventės kulminaciją pagrindinėje sostinės gatvėje siūloma įvairių egzotiškų gardumynų. Penkias valandas besitęsiančioje eisenoje dalyvauja daugiau kaip 20 000 persirengusių kostiumais karnavalo dalyvių, o po to vyksta karnavalo Karalienės rinkimai.
Palmitos parkas.
Įkurtas už 30 km nuo Maspalomas. Tai tikra tropikų oazė. Čia ištisą dieną galima gėrėtis dresuotų papūgų pasirodymais, pasivaikščioti po 200 rūšių kaktusų giraitę, palmių alėjas, stebėti 1500 egzotiškų paukščių, aplankyti nuostabiausių pasaulyje drugelių paviljoną, orchidėjų namus.
Lansarotė
Vietinių gyventojų vadinama Conejera.
Tai ryčiausiai išsidėsčiusi visų Kanarų archipelago salų atžvilgiu, iki Afrikos krantų tik 125 km. Salos dydis - 846 kv. km, plačiausiausioje vietoje - 21 km.Šiaurinėje salos dalyje išsidėsčiusi mažų salelių grupė - La Graciosa, Alegranza, Montańa Clara, Roque del Este and Roque del Oeste, kuri vadinama Chinijo archipelagu. Salos vardas Lanzarotė kilęs iš Genujos jūrininkoLancelotto Malocello vardo kuris pirmasis ištyrė šią salą. Tuo laiku vietiniai gyventojai savo gimtąją žemę vadino Titeroygatra - smalvotųjų kalvų šalimi. Ko gero nuo tada ir keliautojai vis daugiau užsukdavo čia. Ypatingai švelnus klimatas traukia ir šiuolaikinius turistus visus metus. Vidutinė temperatūra vasarą + 24 C, žiemą + 17. Vandens temperatūra nuo + 17C iki 24 C. Tipinis salos kraštovaizdis - iš tiesų spalvoti, terasomis išvagoti kalnai, spalvingi paplūdimiai, palmių ir alyvmedžių giraitės, nedideli balti namukai miesteliuose. Šią salą poilsiui gali rinktis mėgstantys ramų poilsį, bei burlenčių, jachtingo megėjai - čia vėjas visada palankus!
Tai jūsų sala, jei tikitės:
saulės: čia mažiausias kritulių kiekis iš visų Kanarų salų.
šviesaus smėlio paplūdimių: judrus Puerto del Carmen, ramus Playa de los Pocillos, nuošalus Papagayo.
bangų: į Lansarotę suvažiuoja burlentininkai ir banglentininkai iš visos Europos.
neįprastų peizažų: čia buvo filmuojamos kai kurios fantastikos filmo „Beždžionių
planeta“ scenos. Timanfaya nacionalinis parkas – tai 50 km besidriekiantys lavos laukai, daugiau nei 100 „snaudžiančių“ vulkanų; Cueva de los Verdes – požeminiai vulkaniniai urvai ir tuneliai, jameos del Agua – oloje esantis ežeras, kuriame gyvena krabai albinosai; Guatiza kaktusųparke –daugiau nei 1000 įvairiausių dydžių ir formų kaktusų.
skanaus maisto: Lansarotė garsėja šviežios žuvies ir jūros gėrybių patiekalais, čia galiteparagauti žymiųjų kanarietiškų papas arugadas – mažų bulvyčių, virtų vandenyje su jūros druska, patiekiamų su aštriu mojo padažu.
išskirtinių vynų: vietinius vynus, ypatingai baltuosius, vertina viso pasaulio žinovai. Niekur kitur nepamatysite vynuogienojų, įsodintų į piltuvėlio formos duobutes, pripildytas derlingų vulkaninių pelenų ir užstotas nuo vėjo akmens sienelėmis.
naktinio gyvenimo: muzika ir šokiai Puerto del Carmen pramogų centruose trunka iki paryčių.
Fuerteventūra
Nuolat vėjų gairinama lapo formos Fuerteventura yra tik už 100 km nuo Maroko, Atlanto vandenyne. Po Tenerifės tai antra pagal dydį Kanarų sala. Ji taip pat ir rečiausiai gyvenama – saloje ožkų daugiau negu žmonių (čia tik 69500gyventojų). Anksčiau sala buvo apaugusi tankiu mišku, bet Europos kolonistai medžius iškirto laivų statybai, o sausas klimatas ir ožkos dar labiau nuskurdino augaliją. Čia taip sausa, kad vanduo atplukdomas iš žemyno. Pajamų gaunama tik iš turizmo, bet čia jis silpnai išplėtotas. Sala vilioja vandens sporto mėgėjus ir gamtos mylėtojus. Turistus traukia daugiau kaip 150 nuostabių paplūdimių.Fuerteventūrą tarp banglentininkų ir burlentininkų išgarsino daugiau nei 150 paplūdimių, nuo auksinių Corralejo kopų šiaurėje iki plačių Jandia pliažų pietuose, ir kai kuriose Fuerteventūros vietose pučiantys stiprūs vėjai (išvertus iš ispanų kalbos, salos pavadinimas reiškia „stiprus vėjas“ – fuerte viento).Pabodus ilsėtis paplūdimyje, galite nuvykti į salos sostinę Puerto de Rosario, apžiūrėti vieną gražiausių saloje XVII
a. Iglesia Nuestra Senora de la Regla bažnyčią Pajara kaime ar užkopti į Tindaya kalną: ant jo šlaitų išlikę daugiau nei šimtas žmogaus pėdą primenančių įspaudų, sakoma, kad prisilietimas prie jų nubaido piktąsias dvasias.Žymiausi salos kurortai Corralejo, Jandia, Costa Calma labiausiai tiks žmonėms, ieškantiems ramybės ar norintiems užsiimti vandens sportu.Auksiniai ir erdvūs Fuerteventūros paplūdimiai suburia nuotykių ieškotojus bei visos Europos nudistus, kurių dauguma – vyrai.
Oazės parkas - La Lajita - tai botanikos ir zoologijos sodai Fuerteventuros pietuose. Zoologijos sodas eksponuoja 200 gyvūnų rūšių, tokių kaip aligatoriai, beždžionės, žirafos, zebrai ir daugybė paukščių. 200,000 kv.m. ploto botanikos sode auga daugybė nykstančių rūšių augalų bei katusų. Šiandien tai viena didžiausių tropinių augalų kolekcijų Europoje, turinti daugiau nei 28000 augalų, iš kurių daugelis siekia net 4 metrų aukštį. Parke galima išvysti jūros liūtų, plėšriųjų paukščių, roplių bei papūgų šou. Taip pat parke veikia tokios atrakcijos kaip samaris kupranugariais, vaikų ferma, kurioje gyvena triušiai, vištos, kupranugariai. Čia vaikai gali pajodinėti poniais.
Baku vandens parkas – Corralejo. Vienintelis vandens parkas Fuentevenrutoje, siūlantis ne tik daugybę vandens atrakcionų, bet ir boulingą, išskirtinį golfą, važinėjimosi trasas, restoranus ir parduotuves. Vandens parkas įrengtas labai moderniai.
La Gomera
Sala vulkaninės kilmės, apskritimo formos. Aukštis iki 1487 m. Laurų giraitės. Krantai statūs, su įspūdingais eroziniais dariniais (Los Organos).Ją lengviausia pasiekti iš visų vakarinių mažesniųjų salelių. Per 40 min galite atplaukti greitaeigiu laivu iš Los Cristianos Tenerifėj (keltu užtruktume 1,5 val). Daug turistų atvyksta į La Gomerą tik vienai dienai ir važinėjasi po salą ekskursijų autobusu, kiti išsinuomoja automobilį ir patys tyrinėja salą. Tačiau kelionė varginanti, nes vietovė nelygi, kalnuota. Nuostabiausia salos dalis, Parque Nacional de Garajonay, įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Populiariausia išvykų vieta – La Rosas. Čia yra lankytojų centras ir restoranas, iš kurio atsiveria puiki panorama.
|
